asablyvas

×asablỹvas, -à (l. osobliwy, brus. acaблiвый) adj. (4) ypatingas, nepaprastas: Asablyvas sūdas M.Valanč. Tą dieną asablyvą daiktą darysiu BB2Moz8,22. 2. atskiras, atsiskyręs: Asablỹvas anos vyras – neina su kitais ir nenori draugystės Mžk.

asablỹvai adv., asablyvaĩ Gs: Sudėk baltūsius ir raudonūsius obulius asablỹvai Sd.